-О себе
''Drąsiausias ryžtas- vergas atminties
Ir, tik užgimęs, beregint nuvysta:
Taip lygiai vaisius, kol dar nenunoko,
Tvirtai priaugęs laikos ant šakos,
Bet, vos prisirps, tuojau nuo medžio krinta.
Deja, mes visados užmiršti pratę,
Ką esame skolingi patys sau,
Sumanymai, kuriuos aistra pagimdo,
Užgesus aistrai, miršta paprastai,
Ir liūdesys, ir džiaugsmas neribotas
Dažniausiai patys griauna savo darbą.
Juo žaismingesnis krykštavimas džiaugsmo,
Tuo sielvarto vaitojimas duslesnis.
Mat, sielvartą prajuokint net sunkiau,
Negu pravirkdyt džiaugsmą. Šis pasaulis
Ne amžinas, todėl nenuostabu,
Kad mūsų meilė daug su laime keičias;
Kas pasakys, ar meilė valdo laimę,
Ar laimė meilė?
Taip, meilė eina ten, kur krypsta laimė.
Tas, kam draugų nereikia, jų nestinga,
O kas bėdoj netikro draugo šaukias,
Tas jį iškart padaro priešu sau.
Žmogaus troškimų ir lemties keliai
Taip skirias tarp savęs, jog mūsų norams
Nebūna lemta niekad išsipildyt,
Paverst tikrove savo svajones
Ne mūsų valioj.''
Viljamas Šekspyras ''Hamletas''