Lyg ant lyno...
Svyruoja šakelė
Ant kurios tyliai kaba likimas,
Kabiniesi į ploną šapelį
Ir kasdien vis daugiau tokių imas.
Nežinia, netikrumas ir baimė
Įsigėrė į merdintį protą,
Nebijotum kitų susitikti,
Tik bijai susitikti ligotą,
Kad grandinės patsai nepratęstum,
Kad netaptum kažkam lyg raupsuotas,
Kad iškęstum ir neužsisklęstum-
Juk gyvenimas vienas teduotas.
Nors žeme jau pavasaris eina
Ir šlaitai lyg dangus mėlynuoja,
O mes mokam nežmonišką kainą
Už kažką, ko lig šiol nežinojom.
Lyg ant lyno...
Svyruoja šakelė,
O mes savo likimo maldaujam
Įsikibus laikytis kiek gali,
Nes šiandieną tik juo pasikliaujam.

Egmilė

Kol mėlynas dangus
Dar geria mano žvilgsnį,
Kol dar šilus šukuoja Paukščių
Plastantys sparnai,
Atnešdami krūtinėn
Drungną 1iepų kvapą,
Aš įkvėpiu giliai,
Kad žodžiams
Nepristigtų skrydžio.
Kol dar ant stalo
Duona,
Kurios riekės
Aš nebijau prakąsti,
Kol dar šaltinyje
Vanduo
Toks pat skaidrus ir grynas,
Aš sunkų nerimą
Skubu išreikšti žodžiais,
Kad jie įkristų
Kiekvienon širdin –
Kol dar kvėpuojame,
Kol nevėlu ...

Kai kažkas barasi, žemindamas tave,
Kai kažkas dalina patarimus, kurių neprašei,
Kai kažkas skaito tave kaltu dėl savo skausmo,
Kai jie negirdi tavęs, nuolat kalbėdami tik apie save,
Kai jie lygina tave su kitais žmonėmis,
Ignoruoja, smerkia arba išjuokia tavo mintis ir jausmus -
Sustok. Giliai įkvėpk.
Suprask, kad tai jų, o ne tavo skausmas.
Suprask, kad jie mato vienintelį sapną, kurį gali matyti,
kol neprabus,
Suprask, kad jie mato ne tave, o savo iliuzijas.
Galbūt, jiems sunku mylėti save.
Galbūt, jie ieško savo vertingumo patvirtinimo iš išorės.
Galbūt, jie atskirti nuo savo širdies alsavimo, savo kūno,
savo tikruoju pašaukimo.
Galbūt, jie gyvena dualiame gėrio ir blogio pasaulyje,
sėkmių ir nesėkmių pasaulyje.
Galbūt, jie pamiršo paprastą būties džiaugsmą.
Galbūt, tu supranti tai.
Galbūt, tu jau buvai ten, kur jie dabar.
Nebandyk jų pakeisti. Jie negali pasikeisti.
Nebandyk taisyti jų trūkumų. Jie neprašo, kad juos taisytum.
Kuo daugiau juos spaudi, tuo labiau
jie stums tave nuo savęs.
Nesusipainiok jų pergyvenimų voratinklyje.
Būk atviras, būk geraširdiškas, bet be spaudimo kitiems.
Jie sutrikę. Taip jau yra.
Suteik jiems laisvę būti sutrikusiems.
Jie išreiškia savo nuoskaudas tau. Taip jau yra.
Suteik jiems laisvę išreikšti savo nuoskaudas.
Jie smerkia tave. Taip jau yra.
Tegul jie bus laisvi ir šitame.
Būk laisvas, išreikšdamas savo mintis ir jausmus!
Leisk sau liūdėti, supykti, suabejoti..
Tegul visos šios energijos laisvai teka per tave.
Jos nesužeis tavęs, jei leisi joms laisvai tekėti.
Taip, šioje kelionėje tu prieisi daug kryžkelių ir vartų.
Nežiūrint į nieką, tęsk savo kelionę
ir leisk kitiems eiti savo keliu.
Tau nereikia teisintis ar ginti savojo kelio.
Būk savimi šiais sunkiais laikais.
Nekovok su tamsa: suprask – ji neturi jokios galios.
Tiesiog įžiebk SAVO VIDINĘ ŠVIESĄ!

D. Foster 

Pearls» Marishka на Яндекс.Фотках