(и еще 1 записям на сайте сопоставлена такая метка)
Другие метки пользователя ↓
Įstatymų ignoravimas žemės grąžinimas a.kilijonienė a.kubilius afrika apsimestine demokratija blog corona; kovidas; pandemija; virusas dienorastis fntt jdj k.cilinskas kaunas; каунас kauno diena kipras komisijų sprendimai kritika mano seni straipsniai nŽt nuosavybes atstatymas palangos savivaldoje palangos vadovybe premjeras prokuroras r.matelio straipsnis savavaldziavimas spam straipsniai stt teisėjų keitimas teisėsauga teisėtvarka teisejas teisinė valstybė teismai teismas teismo kolegija v.bakas v.korsakas vtek zemes nuosavybe а.килийонене а.кубилюс аферисты выманнщики денационализация земель в литве кипр; средиземное море конституция литвы твои деньги твоя любовь
Romualdas Matelis: Vyriausias administracinis teismas pateikė mįslę |
Дневник |
Kad suprantamiau būtų turiu padaryti nedidelę „ekskursiją“ į praeitį. Mano senelis iš Mamos pusės Kaune, Žaliakalnyje turėjo 37 arus žemės, šioje vietoje, tik jau nepilnuose 10 arų gyvenu ir šiandiena. Likusieji 27 arai šiandiena turi kitus – privačius šeimininkus, o dalyje stovi penkiaaukštis. Situacija kaip ir aiški – namai griaunami nebus, tai natūralu. Todėl už šią dalį žemės, sutinkamai su įstatymais apie nuosavybės atstatymą, man turi būti sutektas naujas žemės sklypas iki 20 arų, už likusį negrąžintą plotą atlyginant pinigais arba vertybiniais popieriais. Tą pripažino ir visos valdžios iki dabartinės, dominuojamos „didžiųjų kapitalistų ir tautos patriotų“ – TS-LKD [konservatorių]. Tiesa, pradžioje ir ši vyriausybė pripažino nuosavybės tęstinumą, bent jau raštu, tačiau po 20 metų laukimo [mano abu Tėvai teisingumo taip ir nebesulaukė], 2010 m. kovo mėnesį A.Kubiliaus vyriausybė nusprendė, kad pakaks apsimetinėti, reikia jau parodyti savo tikrąjį veidą okupacinės valdžios nuskriaustųjų žmonių atžvilgiu. Tai, žiūrint iš esmės, buvo ne kas kita, o pripažinimas, kad teisingumo dabartinėje Lietuvoje verti tik tie, kurie laiku „surado“ kelius kaip įtakoti tuos, kurių rankose atsirado valdžios svertai, lemiantys nuosavybės į nacionalizuotą žemę atstatymą, o atžvilgiu tų, kurie santūriau laukė teisingumo, vyriausybės nutarimu įteisinta nacionalizacijos tąsa.
Tokiu būdu 2010 m. kovo mėnesį buvo priimtas vyriausybės nutarimas kauniečiams sumažinantis neatlygintinai suteikiamos žemės plotą nuo 20 iki 12 arų. Fantastika ar ne? Ne Lietuvos valdžia kalta, kad vilkino nuosavybės atstatymą penktadalį amžiaus, o kalti žmonės, kurie nepasidavė pagundoms eiti neteisiniu keliu ir todėl vis dar neatgavo ne tik savo žemės, bet ir nesulaukė neatlygintinai skiriamos priemiesčio žemės? Skaitytojui turiu paaiškinti, kad mane 2011 metais pasiekė raštas, kad naujos žemės sklypo aš nebegausiu visai, nes man neva jau suteikta nepilni 10 arų žemės, o įstatymas numato, kad grąžinti mažiau nei 4 arai negalima.
Suprantama, TS-LKD vadovaujama vyriausybė, nerado savyje drąsos viešai pareikšti, kad nacionalizacija tęsiama, todėl pranešė, kad siūlo man parašyti prašymą gauti kompensaciją pinigais. Tik nurodyti kokio dydžio ta kompensacija, už realiai – milijoninės vertės žemę, „pamiršo“. Teko kreiptis su paklausimu, po ko gavau pribloškiantį atsakymą – man būtų sumokama tokia menka suma, kad jos pakaktų nebent Palangoje pailsėti porą savaičių. Po 20 metų teisingumo įtempto laukimo.
Esant tokioms aplinkybėms, kreipiausi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas atsakovu laikyti ne tik tradiciškai tokiose bylose įprastą Nacionalinę žemės tarnybą [ji labiau žinoma kaip Žemėtvarka], bet ir Lietuvos respubliką arba Lietuvos vyriausybę. Mažiau su teismais susiduriančiam žmogui gali kilti natūralus klausimas – o kam čia dar tą vyriausybę duoti į teismą, jei viską tarsi tvarko žemėtvarka? Ar tik nebūsiu persistengęs… Tad tokiems skaitytojams turiu paaiškinti – nacionalinė žemės tarnyba yra tik Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys, kuris privalo besąlygiškai vykdyti savo vyriausybės nurodymus [šiuo atveju – nutarimą], todėl bet koks teismas, atsakovu laikydamas tik Nacionalinę žemės tarnybą, nelabai galėtų priimti kitokį sprendimą, tik tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė galiojančių įstatymų. Ir šiuo atveju, ji tikrai nepažeidė, tik ne įstatymo, o vyriausybės nutarimo. Tiesa, kiek vėliau, man besigilinant į teismų praktiką, paaiškėjo, kad ir NŽT [Nacionalinė žemės tarnyba] pažeidžia visus norminius aktus, nes sugrąžinusi man 10 arų turėtoje žemėje, tai įvardino kaip naujos, neatlygintinai suteiktos žemės perdavimą, tuo tarpu tai kita teisinė kategorija ir tokia žemė teismų yra traktuojama skirtingai – jei atstatyta nuosavybė turėtoje vietoje, reiškia žmogui dar priklauso iki 20 arų sklypas kitoje vietoje, o jei žemę esi gavęs jau kitoje vietoje [pavyzdžiui, esi persikėlęs nuosavybę į kitur], tada tokios žemės plotas išminusuojamas iš minimų 20 arų…
Kauno apygardos administracinis teismas, atmetęs atsakovu Lietuvos vyriausybę, aišku, toliau žiūrėjo formaliai ir mano skundą atmetė kaip nepagrystą. Apskundžiau tokį sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui, kur be kita ko, prašiau atsakovu laikyti ir vyriausybę, nes būtent ji, pažeisdama Nuosavybės atstatymo įstatymą, priėmė nutarimą pakeisti senąjį kitos vyriausybės nutarimą ir sumažinti kauniečiams skiriamą žemės plotą nuo 20 iki 12 arų. Neslėpsiu, tokia įtampa labai sunkiai atsiliepia ne tik nuotaikai, bet ir sveikatai, todėl laukimas tapo labai sunkiu. Pagaliau atėjo birželio ketvirtoji, paskirto teismo posėdžio diena. Kadangi LVAT neatmetė mano prašymo atsakovu laikyti valstybės, į bylą atvykau pasiruošęs kalbėti apie įstatymo neatitikimą priimtai vyriausybės nutarimo pataisai. Tačiau teisėjų kolegija tuo metu tarsi manė kitaip, todėl gavosi tam tikras neaiškumas. Manęs paprašyta sutrumpintai dėstyti savo reikalavimą, pažadėta, kad raštu pateikta medžiaga bus papildomai kruopščiai išanalizuota.
Teisėjų kolegija: Stasys Gagys, Dainius Raižys ir Virginija Volskienė savo pažadą ištesėjo! Nors labai sunku buvo laukti sprendimo paskelbimo dienos, ji atėjo. 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos vardu priimta nutartis skelbė:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą iki 2012 m. liepos 4 d. pateikti teismui: įsakymus, kuriais buvo tvirtinamos piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės, kiek šie įsakymai susiję su Birutės Matelienės teisėmis (įsakymų (jų priedų) išrašus, iš kurių būtų matyti Birutės Matelienės eilės numeris sąraše)
Informaciją, kiek asmenų, įrašytų į Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę, buvo išbraukti iš šios eilės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 345 padarytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr.920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ pakeitimų [savo kalboje buvau paminėjęs, kad tokios pakeitimo pasekmėje Kaune eilėsumažėjo maždaug 1000 žmonių, kas reiškia, kad taip buvo nuskriausta viso apie 1000 žmonių– R.M. pastaba].
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę iki 2012 m. liepos 4 d. pateikti teismui informaciją, ar ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su siūlymų [tąįpareigojo Nuosavybės atstatymo įstatymas – R.M. pastaba]pakeisti naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už jų nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, <…> numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai dydžius Kauno mieste, įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 345 (neįtvirtinant naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai kitose teritorijose, dydžio nuo 0,12 ha iki 0,20 ha), ir, jei kreipėsi, – pateikti visą turimą su tokiu siūlymu susijusią informaciją.
Bylos nagrinėjimą atidėti iki bus gauta teismo prašoma informacija.
Nutartis neskundžiama.
Manau, visi suprantate, kad tokia nutartis bylojo apie tai, kad buvau išgirstas, kad minėta Teisėjų kolegija įžvelgė būtinumą patikrinti mano teiginius ir jei aš skelbiu tiesą – atstatyti teisingumą. Tačiau… vėliau įsivyravo nežinoma tyla, o prieš mažiau nei mėnesį, LITEKO duomenų bazėje pasirodė pranešimas apie pagaliau paskirtą naują teismo posėdį. Ši informacija būtų gal džiugi, tačiau pastebėjau, kad… bylą nagrinės iš esmės kita teisėjų kolegija. Dabar joje bus Teisėjai Dalia Višinskienė [pirmininkė], Virginija Volskienė [pranešėja] ir Laimutis Alechnavičius!
Ką tai galėtų reikšti? Kodėl viduryje metų ir viduryje bylos nagrinėjimo pakeičiami Teisėjai? Ar gali būti, kad kažkas, nujausdamas galimai nepalankią bylos baigtį, pabandė pakreipti Vyriausiojo administracinio teismo kursą šioje byloje?
Su šiais klausimais ir lankiausi pas Teismo pirmininką Ričardą Piličiauską. O savo vizitą „įforminau“ žemiau esančiu raštu, kurį užregistravau teismo raštinėje. Tikriausiai netrukus sulauksiu atsakymo. Maždaug nujaučiu koks jis bus, nes pokalbis su pirmininku daug maž leido susidaryti nuomonę apie būsimą atsakymą. Aprašinėti pokalbio eigą, manau šiandiena būtų neetiška, tačiau pirmininkas, pas kurį jau esu buvęs pirmomis jo šiame poste darbo dienomis, man pasirodė pasikeitęs… na, o gautą atsakymą galimai paskelbsiu. Nes jis, nors ir bus adresuotas man, nemanau, kad darytų žalą viešajam interesui ar atitiktų valstybės paslapčių kategoriją.
|
Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo Pirmininkui Ričardui PILIČIAUSKUI
Apelianto: Romualdo MATELIO, Administracinėje byloje Nr. A492-2036/2012,
PAREIŠKIMAS Vilnius, 2012-09-07 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo Teisėju kolegija – S.Gagys, D.Raižys ir V.Volskienė, Lietuvos Respublikos vardu priėmė Nutartį, kuri „uždegė“ mano viltį, kad pagaliau mano nuosavybės klausimai bus išspręsti teisingai. Esminiai šios Nutarties momentai buvo: atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą ir Kauno miesto savivaldybę iki 2012-07-04 d. pateikti teismui eilę dokumentų, kas, tikėjausi, neabejotinai įrodys mano skundo pagrįstumą ir teisingumą. Nutartyje rašoma, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki bus gauta Teismo prašoma informacija. 22 metų trukmės beviltiška mano ir mano, šiandiena jau velionio Tėvo A.T.Matelio, kova su valdininkais dėl teisingo nuosavybės atstatymo, prieš metus laiko buvo ne tik paniekinta, bet ir pažeisti mano teisėti lūkesčiai, kuriuos puoselėjau visą tą laiką, nes Lietuvos Respublikos vyriausybė pakeitė savo ankstesnįjį nutarimą taip, kad buvo sumažinti neatlygintinai suteikiamų žemės sklypų tiems piliečiams, kuriems nėra galimybės atstatyti nuosavybę į visą iki nacionalizacijos turėtą žemę, dydžiai, nuo 20 iki 12 arų, o to pasekmėje man nuspręsta naujo sklypo nebeduoti visai. Nors iki nacionalizacijos mano Mamos turėta 37 arai žemės prestižiniame Kauno rajone – Žaliakalnyje. Maža to, už likusią negrąžintą ir nekompensuotą žemę nustatyta ironiškai maža kompensacijos kaina, kuri realiai mąstant kompensacija net negali būti vadinama. Esant tokioms aplinkybėms, ši Teismo priimta Nutartis leido turėti viltį, kad ši teisėjų kolegija gerai suvokė situacijos rimtumą, įsivyravusią neteisybę, Vyriausybės veiksmų absoliutų prieštaravimą Konstitucijos nuostatoms ir, galimai tendencingą Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų požiūrį į mane, žmogų, nesitaikstantį su melu ir apgaule. Š.m. rugpjūčio 26 d. internetinėje Liteko duomenų bazėje netikėtai pamačiau, kad šiai mano bylai nagrinėti paskirta nauja Teisėjų kolegija: Teisėjai D.Višinskienė, V.Volskienė ir L.Alechnavičius. Tokia keista naujiena mane yra labai suneramino, kadangi Teisėjų kolegijos sudėties keitimo motyvų aš tiesiog negaliu suprasti: tie patys kalendoriniai metai, o anksčiau buvusieji Teisėjai teisme tebedirba. Susidaro įspūdis, tarsi senoji kolegija, dėl nežinomų priežasčių būtų nušalinta ir paskirta nauja. Žinant, kad savo byloje aš kovoju ne su eiliniu lygiaverčiu priešininku, o, iš esmės – su Lietuvos Respublikos vyriausybe, kuri, stengdamasi, bet kokia kaina greičiau „atsikratyti“ tų piliečių [kaip pretendentų į teisingą atlyginimą], kuriems Valstybė per 22 metus nesiteikė atstatyti neteisėtos nacionalizacijos padarytų nuostolių, būsiu atviras, mane aplanko įtarimai, kad tokiam kolegijos pakeitimui galėjo tam tikrą įtaką padaryti būtent įtakingi Vyriausybės asmenys. Tokios mintys kyla tuo labiau žinant, kad vienas iš naujai į kolegiją įjungtų Teisėjų – Laimutis Alechnavičius [kartu su teisėjais Laime Baltrūnaite ir Anatolijumi Baranovu], šių metų vasario 13 d., būdamas kolegijos pirmininku priėmė man nepalankią ir, aš įsitikinęs – neteisingą nutartį administracinėje byloje Nr. A146-149/2012, kuria buvo atmestas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje apeliacinis skundas. Ta pačia nutartimi buvo atmestas ir mano, kaip trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas. Savais žodžiais trumpai paaiškinsiu, kodėl esu įsitikinęs, kad ta nutartis buvo neteisinga. 2010 m. balandžio 19 d. Jūsų Teismas priėmė Nutartį byloje Nr. A146-582/2010, kuria paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio Teismo 2009-04-23 d. sprendimą, kur byla vyko tarp manęs ir Palangos miesto savivaldybės administracijos taip pat dėl nuosavybės į žemę atstatymo man Palangos mieste. Nežiūrint to, kad Jūsų Teismas patvirtino Klaipėdos Teismo sprendimą, Palangos miesto savivaldybė ignoravo šią nutartį ir surašė imitacinį įsakymą, kuriuo iš esmės pažodžiui atkartojo seną, 2007 m. įsakymą, kuris teismų buvo jau išnagrinėtas ir pripažintas kaip neteisingas. Vėliau, jau š.m. kovo 5 d. Palangos administracija, įsikišus ir Palangos miesto apylinkės teismui, jau pati panaikino tą įsakymą, tačiau dar iki to, t.y. 2012-02-13 d. paminėta Teisėjų kolegija nepanoro iš esmės įsigilinti į situaciją ir taip bent jau apginti jei ne mano teisėtus interesus, tai bent Vyriausiojo administracinio Teismo prestižą, nes šioje byloje mane ginti buvo stoję, ne tik Palangos antstolė R.Vizgaudienė, bet kaip sudėtinę viešojo intereso gynimo dalį mane gynė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskričiai. Tačiau Teisėjų kolegija nepanoro to suvokti ir į bylą pažiūrėjo paviršutiniškai ir formaliai, ir priėmė man nepalankų sprendimą, kas buvo sukoncentruota į mintį, kad Vyriausybės atstovė neturi teisės ginti pavienių LR piliečių. Žiūrint į tokį vertinimą žmogiškąją prasme, manau, sumenkinama visa Lietuvos teisėkūra, nes paradoksalu, kad LR Vyriausybė neturi teisės ginti savo piliečių. Žmogiškąja prasme ir retorinis klausimas iškyla: kam valstybėje reikalinga vyriausybė, jei ji įstatymu tarsi verčiama būti abejinga savo piliečių problemoms? Ir kur, ir kaip buvo panaudota Teismams, taip pat įstatymais numatyta prievolė, apart viso kito, vadovautis protingumo kriterijais? Šiuos klausimus formuluoju šiandiena, t.y. tada, kai Palangos miesto apylinkės teismas vis tik jau yra paskyręs vieną piniginę baudą Palangos savivaldybės administracijos direktoriui [sprendimas jau metai laiko kai įsigaliojęs], o šiandiena vyksta antrosios baudos paskyrimo svarstymas. Gerb. Pirmininke, šį pareiškimą rašau Jums asmeniškai, ne teismo posėdžiui, todėl nemanau, kad turiu prievolę vardinti įstatymus, o rašau tiesiog žmogiškąja, šnekamąja kalba. Kiek esu pajėgus suvokti Teismų funkcijas iš bendro išsilavinimo, žinau, kad Jūs niekaip negalite įtakoti Teismų sprendimų, tačiau galite spręsti apie vienos ar kitos sudėties kolegijos sudarymą, todėl esu įsitikinęs, kad mano pareikštos mintys nėra beprasmės – jos turėtų Jums padėti suprasti plačiai visą kompleksą problemų, su kuriomis nepagrįstai susiduriu siekdamas tik vieno – teisingo nuosavybės atstatymo į žemę. Šiuo savo raštu neturiu tikslo apkaltinti asmeniškai nei teisėjo L.Alechnavičiaus, nei kitų anos bylos Teisėjų. Tačiau, tikiuosi, Jūs suprasite, kad mano nerimas nėra be pagrindo. Ir padarysite tinkamus sprendimus savo kompetencijos ribose. Kitas šios, būsimos bylos Nr. A492-2036/2012klausimas yra mano informacijos, o iš to išeinant – ir supratimo stoka kai kuriais klausimais. Pilnai suprasdamas, kad pakeisto vyriausybės nutarimo nevykdyti galimai negali Nacionalinė žemės tarnyba, aš esu įsitikinęs, kad atsakovu turi būti ne tik NŽT, bet ir Lietuvos vyriausybė, kuri pakeitusi neatlygintinai suteikiamų žemės sklypų dydžius Kaune, taip ne tik sugriovė mano [o tuo pačiu ir daugelio kitų LR piliečių teisėtus lūkesčius į teisingą nuosavybės atstatymą] viltis į teisingumą, bet ir atliko tam tikrą savivaldžiavimą, nes nuosavybės į žemę atstatymo įstatymai jai nesuteikė teisės keisti žemės plotų dydžius, nuosavybės atstatymą vilkinti virš 20 metų, ko pasekoje nuvertėjo mūsų nacionalinė valiuta – litas ir tos sumos, kurios paskaičiuojamos už žemę kompensuojant pinigais ar vertybiniais popieriais gal būtų bent dalinai panašios į teisingumą, jas mokėjus tada, bet ne šiandiena, kai už kompensuojamąją man priklausančių 27 arų žemę nebeįmanoma nusipirkti net ir 1 aro žemės Kauno mieste, mano paveldimos žemės rajone. Todėl mano, Jūsų Teismui teiktame Apeliaciniame skunde ir vėliau pateiktuose patikslinimuose aš prašiau atsakovu įtraukti Lietuvos Respublikos vyriausybę, nes tik ji gali būti Teismo įpareigota atšaukti savo neteisėtus nutarimų pakeitimus. Iš Jūsų Teismo aš negavau nei vieno dokumento, kad LR Vyriausybė nebus atsakovu, o 2012-06-14 d. Nutartis leidžia suprasti, kad vyriausybė laikoma atsakove, nes nutartyje pareikalauta pateikti teismui „informaciją, kiek asmenų, įrašytų į Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę, buvo išbraukti iš šios eilės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 345 padarytų Lietuvos respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „<…>“ pakeitimų>“, kas leidžia suprasti, kad Teismas pažvelgė į šį LRV pažeidimą plačiai, ne tik mano bylos ribose. Iš to man susidaro įspūdis, kad mano prašymas laikyti atsakovu LR vyriausybę arba Lietuvos valstybę yra tarsi patenkintas. Tačiau, nežiūrint to, skelbiamuose pranešimuose apie šią bylą, atsakovu ir toliau rašoma tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Realiai, manau šis vienas atsakovas savarankiškai negali pakeisti LRV nutarimo pakeitimo, apie ką, dalinai yra pripažinęs ir ministras K.Starkevičius savo prieš porą savaičių duotame interviu „Respublikos“ laikraščiui. Esant tokioms aplinkybėms, prašau Jūsų suteikti man informaciją ar Valstybė laikoma atsakovu šioje byloje. 2012 m. rugpjūčio 01 d. aš išsiunčiau Jūsų teismui dar vieną prašymą šioje byloje, kuriuo prašiau priimti atskirąjį procesinį sprendimą – svarstyti iš esmės Romualdo Matelio nuosavybės atstatymo klausimus visose trijose Lietuvos vietose: Kaune, Palangoje ir Plungėje. Į tai nesu gavęs taip pat jokio atsakymo. Pažymėtina, kad tokio išimtinio sprendimo prašiau ne dėl juridinės kompetencijos stokos, o apeliuodamas į protingumo kriterijus, nes mano paveldimos žemės yra trijuose Lietuvos miestuose: Kaune, Palangoje ir Plungėje ir aš visur susiduriu su tais pačiais barjerais, sukurtais Nacionalinės žemės tarnybos, neleidžiančiais man teisingai atgauti nuosavybę į visą nacionalizuotą žemę. Sprendžiant vis iš naujo tuos pačius klausimus atskiruose teismuose, neatsirastų jokių naujų aplinkybių, tačiau tai galėtų tik papildomai apkrauti Lietuvos teismus ir dar labiau kenktų mano sveikatos stoviui, kuris tokio ilgo bylinėjimosi ir ikiteisminio teisingumo paieškose jau padarė negrįžtamai žalingą poveikį. Prašau Jūsų, Gerb. Pirmininke, atsakyti į mano iškeltus klausimus ir rasti galimybę palikti seną teisėjų kolegiją šioje byloje. Pagarbiai, Romualdas Matelis |
|
Метки: Teismas teisejas žemės grąžinimas teisėjų keitimas teismo kolegija atsakovas - Lietuva? |
| Страницы: | [1] |
