Aš neretai mėgstu pavartyti bankų svetaines. Paanalizuoju už terminuotus indėlius siūlomas palūkanas, imamus mokesčius už neva atliekamas ir iš tikro suteikiamas paslaugas, pasidomiu kokias kas siūlo investicijas. Ir, ko gero, nereikia net būti ekonomistu, kad per neilgą laiką susidarytum pakankamai tikrą įspūdį kas yra kas Lietuvoje.  
Na taip, suprantama, kad visi nori susirinkti kuo daugiau pinigų. Tačiau sutikite, kad pinigų iš klientų paėmimo metodai pasako labai daug apie šias institucijas valdančius asmenis. Ir tada, norom nenorom susiformuoja vidinės nuostatos su kuo iš bankų ateityje norėtūsi bendrauti, o su kuo ne.
Pabandysiu aptarti keletą iš daugelio mūsų bankų ar užsienio bankų filialų...

                                                                          

1. Į šio banko padalinį atsitiktinai užsukau bene birželio pabaigoje. Dėmesį atkreipė nuoširdi ten dirbusi konsultantė, kuri, rizikuodama savo tolimesne karjera, patarinėjo prie langelio stovinčiai moteriškei: "Jūs, ponia, geriau pas mus nemokėkite. Brangu. Geriau eikite į kurį nors kitą banką." Tąkart, tiesą sakant, pamaniau, kad konsultantė paprasčiausiai tingi priiminėti pinigus, nes buvo jau vėlus laikas, ėjo gal paskutinės darbo minutės. Tačiau jau būdamas prie kompiuterio ir prisiminęs tą pokalbį, atsiverčiau šio banko svetainę ir tikrai buvau šokiruotas. Už bet kokio mokesčio paėmimą, šis bankas ima NET 8 LT! Kažkas iš fantastikos srities... Sakykime vyresnio amžiaus žmonės už kokius nors Bitės.Lt pokalbius per mėnesį gal teprakalba 17-18 lt., o už tai, kad jie pasiektų paslaugų tiekėją, priversti primokėti dar apie 50% mėnesinės sumos... Tiesa, niekas neverčia mokėti čia. Galima nueiti ir į Ūkio banką, kur už mokesčius mobiliųjų tinklų operatoriams nereikia mokėti visai nei lito, tačiau daugelis net nesuvokia, kad gali būti toks didelis skirtumas tarp atskirų bankų paslaugų... Tad rezultate turime liūdną situaciją, kada niekuom negali padėti mažiau išprususiam piliečiui - gi nestovėsi prie banko ir neagituosi žmonių. 
2. Visus bankus sąlyginai galima būtų suskirstyti į dvi dalis - vieni "žaidžia" tikrą kapitalizmą, kiti labiau panašūs į reklamines agentūras, o tikra bankininkystė pas juos kažkaip stumtelėta į šoną. Nes jei pirmieji, panašiai kaip ir mobilieji tinklai Lietuvoje, konkuruoja kainodaroje, tai antrieji visą Lietuvą padengę nežinia keliais sluoksniais reklamos, bet nei nebando žmonių vilioti patraukliais finansiniais ar ekonominiais pasiūlymais. Kadangi po pirmos šio rašinio dalies pasigirdo skeptiškų nuomonių apie mano teiginius, šykart jau ne komentaruose, o tiesiog čia pateiksiu keletą faktų. Skaičiai, kaip sakant, byloja patys už save...
Banko pavadinimas ------- Metinių palūkanų norma kai sutartis sudaroma 12-kai mėn.

Swedbank [buvęs Hansabankas] --- 4,30 %
SEB [buvęs Vilniaus] bankas --------- 5,70 %
Šiaulių bankas ----------------------------- 6,80 %
Parex bankas ------------------------------ 6,80 % 
                                               

 Bet tiek to, rinka yra rinka. Daugeliui jos dalyvių dažnu atveju suteikta teisė savarankiškai nusistatyti kainas ir įkainius.
Mane jau seniai stebina kitkas - gyventojų pozicija. Gi savaime suprantama, kad kiekvienas indėlininkas už terminuotą indėlį nori gauti maksimalias palūkanas. Tačiau prie Hansos, SEB'o ar DnB NORD bankomatų visada nutysusios ilgos eilės. Tuo tarpu kitur kur kas kuklesnės. O sutikus pažįstamą žmogų paklauskite jo, kur jis laiko savo dažniausiai ne itin didelius indėlius. Ir išgirsite, kad ir vėl gi - kažkuriame iš ką tik paminėtųjų... Ir va šito aš niekaip nesuprantu. Kai įsikalbi su žmonėmis, dažniausias jų argumentas būna, kad šie, didieji bankai, neva kur kas patikimesni galimo bankroto atveju. O kai paklausi kokias sumas jie laiko, daugelis atsako, kad "nu 5-7 tūkstančius" [?!] Ir beveik visi žino, kad banko bankroto atveju, valstybė garantuoja 100 % kompensaciją, kad visi mūsų indėliai bet kuriame banke ir net kredito unijose yra apdrausti.
Tai pasakykite man kame čia slypi ta myslė?
Praeitą savaitę apsilankiau viename Sweedbanko filiale Kaune. Ilgokai pralaukęs pas investavimo vadybininkč pagaliau sulaukiau konsultacijos. Jaunas gražusvyras kalbėjo labai užtikrintai: investuoti šiandiena, kai visame pasaulyje prasidėjusi didelė finansinė krizė, yra kažkiek rizikinga, nes po dviejų trijų metų gali atgauti dar mažiau negu įdėjęs. Ačiū jam už keletą nuoširdesnių sakinių. O vėliau prasidėjo elementari propoganda: jei aš nesu linkęs sarkiai rizikuoti ir neužsimanysiu gauti ypač aukštas palūkanas, tada yra man pakankamai geas variantas. Aš galiu investuoti į mažos rizikos grupės fondą trims metams ir "net fondo nesėkmės atveju atgaučiau beveik visa 100 procentų savo indėlio... Sėkmės atveju aš, terminui pasibaigus, gaučiau "net" 6,5% metinių palūkanų. Ir tik kai pasiteiravau vardan ko turėčiau investuoti į rizikingą investicinį fondą Sweedbanke, jei galiu net 7% metinių palūkanų gauti pasidėjęs norimą sumą kad ir į Medicinos banką, į terminuotą indėlį, kuriame nerizikuosiu nei vienu centu
ir savo palūkanomis, nutraukiau begalinę ir menkavertę pažadų laviną. Tiesa, kai man buvo scholastiškai aiškinama, kad indėlį visada apsimoka laikyti sutartą terminą, pvz. 3 ar bent 2 metus, nes tada bus labai geros palūkanos, vadybininko paprašiau paaišknti iš kur koks pasaulio išminčius gali žinoti, kad būtent tada, kai aš sulauksiu tų trijų metų, ekonominė situacija taps pati geriausia. "O gal - klausiau jo - tuo metu pasaulinė krizė kaip tik bus pati giliausia ir man ilgai laukus teks džiaugtis atgavus tik pusę savo investuotų pinigų?" Ir tai darbuotoją taip pat privertė sumišti. Po nedidelės pauzės jis man tyliai pratarė, kad aš ir be konsultacijų puikiai gaudausi finansų politikoje. Dėkui jam už įvertinimą, bet aš nemanau, kad esu toks jau asas. Tik paprasčiausiai eementari logika priveda prie klausimų, į kuriuos, deja, bankų specialistai neranda atsakymų. Tad mielieji, tokie tie mūsų bankai. Todėl siūlau ateityje juos rinktis kur kas atidžiau, ne pagal reklaminį garsumą, o pagal faktinę jų veiklą. Gal toliau šios temos nebeplėtosiu, nes negausus įsijungusiųjų skaičius rodo, kad ne tą temą užčiuopiau, kuri būtų labai įdomi mūsų, netlogo plačiąjai auditorijai. Temų yra daug, tad ieškokime tokios, kuri sukels aštresnes diskusijas.