8. ASTRONOMIJA B.S.

8.1 Kosminiai atstumai
8.2 Saulės sistema
8.3 Artimiausios žvaigždės
8.4 Zodiako ženklai
8.5 Svarbiausi kosmonautikos įvykiai


8.1. KOSMINIAI ATSTUMAI

Minimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 147 117 000 km (sausio 2 – 5 dienomis).

Maksimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 152 083 000 km (liepos 1 – 5 dienomis).

Astronominis vienetas (a.v.) – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės – 149 597 870,5 ± 1,6 km.

Šviesmetis – atstumas, kurį per metus nueina šviesos spindulys, sklindantis 299 792,458 km/s greičiu; lygus 63 240 a.v. arba 9,463 ´ 1012 km.

Parsekas – nuotolis, iš kurio Žemės orbitos pusašis būtų matomas vienos sekundės kampu. 1 parsekas = 3,263 šviesmečio = 206 265 a.v.= 30,878 ´ 1012 km.

  Į pradžią

8.2. SAULĖS SISTEMA

Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis.

SAULĖ – vidutinio dydžio žvaigždė, sistemos energijos ir šviesos šaltinis. Skersmuo – 1392000 km. Masė 332952 kartų didesnė už Žemės masę. Temperatūra gelmėse apie 15000000oC, paviršiuje – 5500oC. Saulė susideda iš vandenilio ir helio, todėl jos vidutinis tankis tik 1,409 karto didesnis negu vandens. Saulė skrieja 32000 šviesmečių nuotoliu nuo Galaktikos centro ir vieną ratą įveikia per 225 mln. metų.

MERKURIJUS – arčiausiai Saulės esanti planeta, matoma be prietaisų akimi, bet tik žemai vakaruose po saulėlydžio arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Paviršiaus peizažas panašus į Mėnulio: krateriai, kalnai. Atmosfera labai plona ir reta, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai milžiniški, todėl jokia gyvybė Merkurijuje negali egzistuoti.

VENERA – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, savo dydžiu ir mase artima Žemei. Venera turi storą, tankią anglies dvideginio ir sieros junginiais prisotintą atmosferą, dengiančią krateriais ir vulkanais nusėtą paviršių. Temperatūra ir aukštas slėgis (90 kartų didesnis negu Žemėje) visiškai netinkamas žmogui. Venera gerai matoma, tai ryškiausias šviesulys po Saulės ir Mėnulio.

ŽEMĖ iš kitų planetų išsiskiria atmosfera, kurioje gausu deguonies, paviršiumi, kurio didžiąją dalį užima vanduo, ir temperatūra, tinkama įvairioms gyvybės formoms. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos. Žemė turi vienintelį, bet gerai ištyrinėtą palydovą Mėnulį. Pirmoji ekspedicija (N.Armstrongas ir E.Oldrinas, JAV) Mėnulyje buvo 1969 m. liepos mėn.

MARSAS – palyginti maža planeta, kurią kasmet galima stebėti kelis mėnesius. Nuo 1962 m. į Marsą buvo pradėta siųsti kosminius aparatus, todėl planeta gerai ištirta, sudaryti marsalapiai. Atmosfera labai reta, vyrauja anglies dvideginis. Paviršius kalnuotas, akmenuotas, daug didelių kraterių. Marsas turi du netaisyklingos formos palydovus: 28 ´ 18 km dydžio bulvės pavidalo Fobą ir šiek tiek mažesnį panašios formos Deimą.

JUPITERIS – didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo masė 2,5 karto didesnė už kitų 8 planetų masę. Jupiterio atmosferos išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio, amoniako ir metano. Spėjama, kad vandenilis yra pagrindinis planetos komponentas, kuris gelmėse gali būti skystas. Jupiteris išspinduliuoja daugiau energijos, negu jos gauna iš Saulės. Magnetinis laukas stiprus. Apie planetą sukasi 16 palydovų: Amaltėja, Ijo, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Tebė, Adrastėja, Metija, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė. Jupiterį kasmet patogu stebėti kelis mėnesius.

SATURNAS – antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta, gerai matoma. Tai vandenilio ir helio dujų kamuolys, per pusiaują apjuostas koncentriniais žiedais, prasidedančiais už 70000 km, o išnykstančiais už 138000 km nuo planetos centro. Saturną lydi daug palydovų: Atlasas, Prometėjas, Pandora, Janas, Epimetėjas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telestas, Kalipsė, Dionė, Helena, Rėja, Titanas, Hiperionas, Japetas, Febė. Didžiausias iš jų – Titanas – didesnis net už Merkurijaus planetą.

URANAS – trečioji pagal dydį planeta, stebinanti tyrinėtojus savo keista orientacija erdvėje: skirtingai nuo kitų planetų, jo sukimosi ašis beveik guli skriejimo orbitos plokštumoje. Uranas tarsi rieda orbita apie Saulę, užuot sukęsis vilkeliu. Uraną juosia nedidelė 7000 km pločio žiedinė juosta. Planetos išoriniai sluoksniai dujiniai, paviršiaus temperatūra labai žema. Apie Uraną sukasi 15 palydovų: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Dezdemona, Džiuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pakas, Miranda, Arielis, Umbrielis, Titanija ir Oberonas. Kartais Uraną galima pamatyti ir be prietaisų.

NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis. Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų. Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai: Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė.

PLUTONAS – tolimiausioji ir šalčiausioji Saulės sistemos planeta, atrasta tik 1930 m. Saulės spinduliai iki Plutono keliauja daugiau kaip 5 valandas! Manoma, kad temperatūra planetos paviršiuje niekada nepakyla daugiau kaip –220oC. Planeta mažai ištirta, duomenys apie ją nuolat tikslinami. 1978 m. buvo atrastas vienintelis jos palydovas Charonas.



  Į pradžią

8.3. ARTIMIAUSIOS ŽVAIGŽDĖS

Žvaigždė Atstumas šviesmečiais
Centauro Proksima 4,27
Centauro Alfa 4,33
Barnardo žvaigždė 6
Volfo 359 8,1
Lalando 21185 8,2
Leiteno 726–8 8,7
Sirijus 8,7
  Į pradžią

8.4. ZODIAKO ŽENKLAI

Žvaigždynas Saulės judėjimo per žvaigždyną laikas
Avinas Kovo 21d. – balandžio 20 d.
Tauras Balandžio 21 d. – gegužės 21 d.
Dvyniai Gegužės 22 d. – birželio 21 d.
Vėžys Birželio 22 d. – liepos 23 d.
Liūtas Liepos 24 d. – rugpjūčio 23 d.
Mergelė Rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.
Svarstyklės Rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.
Skorpionas Spalio 24 d. – lapkričio 22 d.
Šaulys Lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.
Ožiaragis Gruodžio 23 d. – sausio 20 d.
Vandenis Sausio 21 d. – vasario 19 d.
Žuvys Vasario 20 d. – kovo 20 d.
  Į pradžią

8.5 SVARBIAUSI KOSMONAUTIKOS ĮVYKIAI

19571004 Į orbitą aplink Žemę paleistas pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik–1“ (TSRS);

1959 Pirmasis TSRS automatinis zondas „Luna 1“praskriejo pro Mėnulį;

Pirmąkart perduotos nematomosios Mėnulio pusės nuotraukos iš zondo „Luna 3“;

1961 04 12 Rusas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju kosmonautu, kosminiu laivu „Vostok–1“ vieną kartą apskriejęs Žemės rutulį;

1962 Pirmasis JAV zondo „Ranger 4“ kontaktas su Mėnuliu;

Pirmoji JAV tarpplanetinė stotis „Mariner 2“ sėkmingai praskriejo pro Venerą;

1963 Pirmosios kosmonautės V.Tereškovos (TSRS) skrydis į kosmosą laivu „Vostok 6“;

1965 Kosmonautas A.Leonovas pirmasis 12 min išbuvo atvirame kosmose šalia skriejančio laivo „Voschod 2“ su kosmonautu P.Beliajevu (TSRS);

JAV kosminė stotis „Mariner 4“ per 9920 km priartėjo prie Marso ir perdavė duomenis apie atmosferą ir paviršių;

Du JAV kosminiai laivai „Gemini 6“ ir „Gemini 7“ pirmąkart suartėjo erdvėje iki 30 cm;

1966 Pirmą kartą minkštai nusileidusi Mėnulyje TSRS stotis „Luna 9“ perdavė paviršiaus nuotraukas;

1966 – 67 Sėkmingai veikė JAV automatinės stotys „Lunar Orbiter –1, 2, 3, 4, 5“. Skriedamos orbitomis apie Mėnulį jos perdavė tūkstančius nuotraukų iš galimo nusileidimo vietovių;

1968 JAV erdvėlaivis „Apollo 8“ su 3 astronautais 10 kartų žema orbita apskriejo Mėnulį ir sėkmingai sugrįžo į Žemę;

1969 07 20 JAV astronautai N.Armstrongas (Neil Armstrong) ir E.Oldrinas (Edwin Aldrin) pirmieji išlipo Mėnulyje, Ramybės jūroje. Surinkę 21,7 kg grunto pavyzdžių sėkmingai sugrįžo į M.Kolinzo (Michael Collins) pilotuojamą erdvėlaivį „Apollo 11“;

1970 Kosminė stotis „Luna 17“ į Mėnulį atgabeno 5,6 kg sveriantį mėnuleigį „Lunochod–1“, sėkmingai veikusį 12 mėnesių;

1971 Paleista pirmoji orbitinė stotis „Saliut 1“ (TSRS);

Pirmą kartą pavyko išvesti erdvėlaivį į orbitą apie kitą planetą – pirmuoju Marso dirbtiniu palydovu tapo „Mariner 9“ (JAV);

1972 Paleistas Jupiterio žvalgas „Pioneer 10“ (JAV). 1973 m. jis praskriejo planetą 132250 km nuotoliu ir atsiuntė daug paviršiaus nuotraukų ir duomenų apie atmosferą;

Pradėta kurti daugiakarčio naudojimo kosminio transporto sistema „Shuttle“ (JAV);

1973 Paleista JAV orbitinė stotis „Skylab“;

1975 Pirmasis jungtinis JAV ir TSRS kosminis skrydis. Susijungus „Sojuz“ ir „Apollo“ laivams įgulos perėjo iš vieno laivo į kitą;

Stotys „Venera–9“ ir „Venera–10“ tapo Veneros palydovais, iš kurių į planetą buvo nuleisti tiriamieji aparatai, veikę apie valandą ir atsiuntę akmenuoto paviršiaus nuotraukų;

Paleistos JAV automatinės stotys „Viking 1“ ir „Viking 2“ su nuleidžiamaisiais apie 600 kg sveriančiais aparatais. Abu aparatai sėkmingai nusileido Marse 1976 m. ir perdavė daug vertingų duomenų;

1977 Paleista JAV tarpplanetinė stotis „Voyager 2“, 1979 m. praskriejusi Jupiterį, 1981 m. – Saturną, 1986 m. – Uraną, 1989 m. – Neptūną;

1981 JAV kosmoplanas „Columbia“ atliko pirmąjį bandomąjį skrydį į kosmosą;

1986 Europos šalių kosminė stotis „Giotto“ įskriejo į pačią Halio kometą ir perdavė pirmąsias stambaus plano kometos branduolio nuotraukas;

1990 Pagal tarptautinį projektą paleistas erdvėlaivis „Ulysses“ Saulei tirti;

1996 Paleista JAV stotis „Mars Pathfinder“ su 10,5 kg nuleidžiamuoju aparatu „Sojourner“. Marso paviršių pasiekė 1997 m. liepos mėn. 83 paras sėkmingai tyrė gruntą, siuntė aukštos kokybės paviršiaus nuotraukas.

Pagal NASA mokslinių tyrimų programą NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) paleistas erdvėlaivis kometoms ir asteroidams tirti;

1997 Paleista Europos šalių ir JAV kosminė stotis „Saturn Orbiter“ Saturno ir jo palydovų sistemai tirti.

  Į pradžią

© 2000 UAB "Lietuvos rytas"