Eiti dulkėtomis Vilniaus gatvėmis labai sunku. Kojos nenoriai linksta. Bijojau paskęsti vidury miesto, juk čia nieko nebuvo, kas galetų ištiesti ranką. Kiek kainuoja draugo ilgesys?

 

Saulė leidosi už senų stoties namų. Viskas susidėlioja į vietas tada, kai supranti, jog pavėlavai į autobusą. Tada atsidūriau vidurį minios, tarp to, visų fotografų mylimo saulelydžio. Žinai, kaj jaučiamės nelaimingi ir pasakojame vienas kitam savo problemas,.. iš tikrųjų liekame laimingi.( juk sakiau. tik šiandien pajėgiau pasakyti kodėl) Niekada nei viena problema negalės uždengti mūsų gyvenimo laimės, nes visada kažkur šalia liks nuo mūsų draugystės šviesos spindulėlis. Galime ilgai nesimatyti, o susitikę tylėti valandų valandas ir tai bus geriausias pokalbis.

 

Šiandien rašau tau laiška, apie tai, kaip lengva vaikšioti dulkėtomis Vilniaus gatvėmis, kai šalia esi tu.